Vėlinių minėjimas

Degančios žvakės prasmė.
Ar įmanoma dar žemiau nulenkt galvą,
kad grumste, šviežiam žemės grumste
žvaigždžių kapinynai
kaip danguje taip ir žemėje
sužibėtų:
mirusiaisiais šviečiam visatoje,
jų atspindžiais degam.
Tamsa, begalinė tamsa be jų,
našlaitystė ir vienišumas.
Paskui žvakę. Tamsoje paskui žvakę.
Kur dar galėtume eiti,
kad nepralaimėtume,
mirusiaisiais pasišviesdami –
o! jų rankos, jų akys!
Vis dar pažįstame juos ir jiems nusišypsom.
Aš taip senamadiškai žiūriu į juos
ir taip jais tikiu. Labiau nei gyvaisiais.

Ištrauka iš Just. Marcinkevičiaus „Vėlinių elegija“ 

Spalio 27 dieną aplankėme Šunskų miestelio kapines, kuriose amžino poilsio atgulę mūsų namų gyventojai, darbuotojai. Pagerbėme mirusiųjų atminimą, mintimis su jais  susitikome, uždegėme žvakes.

Dalintis